Kiekvienas iš mūsų turime savitą būdą, tarsi vidinį žemėlapį, kurį nesąmoningai sukūrėme pagal patirtį nuo pirmųjų gyvenimo dienų ir kuriuo automatiškai remdamiesi keliaujame gyvenimo keliu.

Lygiai taip, bet kuris iš mūsų galime susidurti su situacijomis, pokyčiais, etapais, kuomet atrodo, kad senieji būdai, padėję tvarkytis iki šiol, nebelaiduoja darnaus prisitaikymo ir ramybės. Psichoterapija gali tapti erdve ryšio su savo stiprybėmis, vidiniais resursais atkūrimui bei susitaikymui su realybe, kurios negalime pakeisti.

Psichoterapiniame ryšyje atsiranda galimybė „apžiūrėti“ patyrimus įvairesnėmis perspektyvomis, pastebėti pasikartojimus, praeityje patirtų išgyvenimų aidėjimą dabarties vertinime, ieškoti subjektyvių, asmeninių prasmių reakcijose, pasirinkimuose ar simptomuose, pervertinti savo įsitikinimus, išbandyti naujus vertinimo ir elgesio būdus, įvardinti jausmus bei patyrimus, tokiu būdu stiprinant pajėgumą jais naudotis užuot jautusis jų valdomam.

Šioje kelionėje po savo vidinį pasaulį palaipsniui stiprėja autentiškumo, pusiausvyros, gyvenimo autorystės, o su tuo ir didesnis laimės jausmas.

Psichoterapeuto kabinetą laikau saugia stotele kasdienybės bėgime, kur terapiniame ryšyje iškyla galimybė įsiklausyti, ką vidinis „aš“ stengiasi pasakyti. Neretai tyliai ir netiesiogiai, bet visada kantriai ir atkakliai.

Psichoterapija gali padėti:

• jei patiriate varginantį nerimą, panikos atakas, irzulį, pyktį, prislėgtumo, nepilnavertiškumo, tuštumos ar kitus sudėtingus jausmus, sunku suprasti jų priežastį ir juos išgyventi,
• patiriate nuolatinį nepasitikėjimą savimi ar savivertės svyravimus,
• jei sunku atrasti prasmę,
• jei jaučiate lyg gyventumėte ne savo gyvenimą,
• jei susidūrėte su situacijomis, pokyčiais, gyvenimo etapais, kuriuose sunku adaptuotis,
• jei patiriate įtampų santykiuose,
• jei susiduriate su sunkumais priimant sprendimus,
• jei patyrėte traumuojančių išgyvenimų,
• jei išgyvenate netektį,
• jei norisi atrasti gilesnį ryšį su pačiu savimi,
• jei sunku įvardinti priežastį, bet jaučiate, kad norisi pokalbio

“Psichoterapijos tikslų samprata apima: simptomų išnykimą arba sušvelninimą, įžvalgos gebėjimo raidą, stipresnį savo gyvenimo kontrolės pojūtį, tapatumo įtvirtinimą ir sustiprinimą, tikroviškos savigarbos stiprinimą, geresnį gebėjimą atpažinti jausmus ir su jais tvarkytis, savasties vientisumą, augantį gebėjimą mylėti, dirbti ir adekvačiai priklausyti nuo kitų, stipresnį gebėjimą patirti malonumą ir ramybę.“

Nancy McWilliams